Švento Rašto skaitytojų grupė greitai švęs veiklos penkmečio sukaktį
Vis daugiau žmonių patiria troškimą asmeniškai pažinti Dievo Žodį. Tačiau vienam žmogui skaityti Bibliją nėra lengva užduotis. Daugelis bando, tačiau tik vienam kitam pakanka motyvacijos ir jėgų tęsti šį tikėjimą gaivinantį užsiėmimą. Gal todėl šiandien galime stebėti, kaip plinta tarp krikščionių Švento Rašto skaitymo ir dalinimosi supratimu mažose grupėse praktika. Tai daroma įvairiais būdais ir metodais. Tačiau tokioms tikinčiųjų pastangoms būdinga yra tai, kad jie tai daro bendraudami ir bendradarbiaudami, kad ieško ir randa savo gyvenamoje aplinkoje konkrečių galimybių gyventi pažinta tiesa. Ten, kur daugelis krikščionių negaili laiko ir jėgų Dievo Žodžio skaitymui, paprastai nestokoja ir drąsos Juo gyventi. Todėl tokia krikščioniško gyvenimo patirtis tampa akstinu dvasiniam prabudimui tikinčiųjų bendruomenėse ir net kai kuriuose kraštuose.
Mažų grupių idėja krikščionybėje nėra nauja. Prieš du tūkstančius metų pirmieji Jėzaus Kristaus sekėjai susitikdavo vieni kitų namuose klausyti apaštalų mokymo, melstis, bendrauti tam, kad pasiektų gerų tarnavimo Dievui ir vieni kitiems rezultatų. Apaštalų darbų knygoje rašoma apie tokių grupių įtaką tų laikų krikščionių bendruomenių gausėjimui ir jų dvasingumo augimui.
Parapijoje paprastai veikia daugelis grupelių: maldos, rožinio, liturgijos, giedotojų, katechezės ir kitų. Švento Rašto grupelė nėra viso labo tik dar viena tarp jų. Visos kitos grupės yra specifinės ir apsiriboja kažkuria išskirtine veikla parapijoje. O Biblijos skaitymo grupė savo esme yra (ar bent jau turėtų būti suprantama) kaip visų krikščionių ir kartu kiekvieno krikščionio teisė ir pareiga. Katalikų Bažnyčios dokumentuose yra primenama, kad Biblijos skaitymas turėtų būti kiek įmanoma bendruomeniškas, kad parapijos bendruomenė ne tik individualiai, bet ir drauge gilintų Dievo Žodžio pažinimą. „Mat Dievo žodis slepia savyje tokią jėgą ir stiprybę, kad jis pasirodo esąs Bažnyčios ramstis ir gyvumas, jos vaikams – tikėjimo tvirtybė, sielos maistas, tyras ir neišsenkąs dvasinio gyvenimo šaltinis. Todėl Šventajam Raštui puikiai tinka posakis: „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas“. (Žyd 4, 12) „Jis turi galią išugdyti ir duoti paveldėjimą tarp visų pašvęstųjų“ (Apd 20, 32; plg. 1 Tes. 2, 13)“. (Vatikano II susirinkimo dogminė konstitucija apie Dievo apreiškimą Dei Verbum, 21).
Utenos mieste Švento Rašto grupelėje skaitymui pradžią davė kunigas Gediminas Jankūnas. Prieš septynis metus Dievo Apvaizdos parapijos namuose į jo vedamus užsiėmimus kas savaitę rudens ir žiemos mėnesiais rinkdavosi po pusšimtį žmonių. Kunigui Gediminui išvykus iš Utenos, metus tokie užsiėmimai nevyko, tačiau tų užsiėmimų dalyviai jautė didelį poreikį drauge susirinkus skaityti ir aiškintis Šventąjį Raštą.
Utenos Kristaus žengimo į dangų parapijoje Švento Rašto skaitytojų grupė susibūrė 2008 metų vasario mėnesį. Kartą per savaitę, išskyrus vasaros laiką, parapijos namuose renkasi iki dešimties žmonių grupelė skaityti ateinančio sekmadienio Šventų Mišių Evangelijos ar kitą pasirinktą Biblijos tekstą ir aptarti jį bandant atsakyti į šiuos 5 klausimus: kokia pagrindinė teksto mintis arba tema?, ko nesuprantu?, kokie teksto ryšiai su kitomis Biblijos vietomis?, kas man šiame tekste labiau palietė arba ko nesuprantu?, kaip aš asmeniškai ir kaip mes kaip bendruomenė galime į tai atsiliepti? Atsakydami į šiuos klausimus dalyviai prisiliečia prie konkrečios gyvenimo patirties, prie konkrečių situacijų, Dievo Žodžio šviesoje jiems aiškiau pasirodo iškilusios problemos ir jų sprendimo keliai. Dievo Žodžio klausymas, skaitymas ir mąstymas grupės dalyvius atveria kitiems žmonėms ir jų gyvenimui. Jie meldžiasi vieni už kitus ir už tuos, už kuriuos Dievas juos paskatina melstis užtarimo malda. Jie liudija vieni kitiems apie tai, kaip Dievas veikia jų gyvenime ir tų žmonių, už kuriuos jie meldžiasi, su kuriais dalinasi Dievo Žodžiu. Toks būdas padeda Švento Rašto skaitytojams labiau įsisąmoninti ir branginti asmeninį ryšį su Dievu, pažinti ir priimti Jo dovanai teikiamą malonę – išmintį, ramybę, išgydymą ir kitas gėrybes, dalintis jomis su kitais.
Vieno žmogaus, nuoširdžiai trokštančio ir ieškančio Viešpaties, pakanka, kad tokia pačia dvasia imtų degti grupė žmonių. Vieno žmogaus gana, kad gilesniu krikščionišku dvasiniu gyvenimu gyventi įkvėpimo turėtų iš ko semtis kaimynai, bendradarbiai, bendramoksliai. Nauji mokiniai gali perkeisti Dievo tiesa kolektyvą, bendruomenę, visuomenę. Ir Jūs galite tapti žmogumi, kuris aktyvuos savo artimiausioje aplinkoje tokį svarbų procesą. Laukiame Jūsų mūsų grupės susitikimuose.
Švento Rašto grupės vadovas Julius Morkūnas