Gegužinės pamaldos – labai sena religinė  praktika. Jos ištakos siekia XII a. Aiškūs tokių pamaldų pėdsakai aptinkami  Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. XVIII a. gegužinės pamaldos, panašios į mūsų dabartines, atsirado Italijoje – nuo tada pradėjo sparčiai plisti Europoje. Apie 1840-uosius pasiekė Lietuvą. Manoma, kad mūsų senoliai šią tradiciją perėmė iš kaimyninės Lenkijos, mat jos lyg šiol garbaus amžiaus žmonių vadinamos lenkiškai “majuvkomis” arba “majavomis”. Tarpukariu po “majavų” jaunimas rinkdavosi į pasilinksminimus – tokie susibūrimai vadinti gegužinėmis…

Ar žinojote, kad gegužinėse būdavo ne tik šokama, dainuojama – pirmosios gegužinės žadino tautos savimonę. Kaip?

Kitados kaimo jaunimas gegužės mėnesį pasilinksminimo vakarėlius rengdavo tik gamtoje. Ar ant piliakalnio, ar miško aikštelėje, prie ežero ar upelio… Vyresnieji prisimena kaip prieš tokius pasilinksminimus  bažnyčiose, koplyčiose ar tiesiog trobose žydinčiomis šakelėmis išpuošus švč Mergelės Marijos paveikslus buvo meldžiamasi, giedama. Po maldų kaimai skambėdavę nuo dainų, jaunimas šokdavęs, ratelius eidavęs.
Carinės priespaudos sąlygomis miestiečių gegužinės buvo bene vienintelė legali tautinio judėjimo forma, todėl jauna veržli pasaulietinė lietuvių inteligentija ėmėsi pati organizuoti gegužines, dažnai neklausdama valdžios leidimo – juk draudžiamas lietuviškas raštas, bet ne dainavimas ar šokiai.  Šviesuomenė sumaniai pasinaudojo galimybe beveik nerizikuojant, toliau nuo valdžios akių susiburti ir ieškoti būdų kaip priešintis iš dvarų sklindančiam lenkinimui bei oficialiai rusifikacijai.
Pirmoji Šiaulių gegužinė davusi pradžią tradicijai , įvyko 1899 m. Aleksandrijoje. Jos iniciatorius – Maskvos universiteto studentas šiauliškis Augustinas Janulaitis. Joje dalyvavo tik savi ir pažįstami. Iš A.Janulaičio estafetę perėmęs lietuvių demokratinės minties pradininkas Povilas Višinskis Šiaulių gegužines padarė Didžiosiomis, nes į jas jau buvo kviečiami visuomenės ir kultūros veikėjai iš visos Lietuvos. Didžiosiose Šiaulių gegužinėse yra lankęsi: J.Basanavičius, A.Smetona, J.Vileišis, A.Vienuolis, Vaižgantas, M.Bižiška, M.K.Čiurlionis, A.Žmuidzinavičius, K.Petrauskis, J.Biliūnas, Žemaitė, V.Putvinskis ir kt. Gegužinėse buvo aptariama ne tik lietuvių kalbos padėtis, bet ir pirmą kartą viešai prabilta apie nepriklausomą Lietuvą, kaip politinę programą.