SAKRAMENTAI

Iš Jo Pilnatvės visi mes esame gavę 
Malonę po Malonės. Jn 1.16

Bažnyčia teikia ir švenčia – kaip šventą Viešpaties palikimą – septynis sakramentus. Jie skirti kiekvieno žmogaus gyvenimui ir Tikėjimui. Per juos Jėzus atiduoda Save žmogui. Taip apdovanotas žmogus yra tikras, kad Dievas jį myli.

Sakramentai yra Jėzaus Kristaus įsteigti ženklai per kuriuos gaunama ir patiriama Dievo malonė. Viešpats įsteigė Bažnyčią, kad per ją rodytų žmonėms kelią į Išganymą. Ji yra pirminis sakramentas, kuriame buvo įkurti kiti sakramentai, jos teikiami tiems, kurie išpažįsta Tikėjimą ir juo gyvena, kuriems Bažnyčia perduoda juos nuo  apaštalų laikų.

Bažnyčia yra Neregimojo Dievo Meilės ir Artumo ženklas. Pagalba, kurią Dievas teikia žmonėms, kad jie pasiektų savo galutinį tikslą – pilnatvę, vadinama malonė. Malonė – tai antgamtinė Dievo dovana.

Sakramentinė malonė – tai atskirų sakramentų teikiama antgamtinė pagalba.

Septyni sakramentai apima visas žmogaus gyvenimo sritis.

• Krikštu žmogus pakeliamas iš natūralaus gyvenimo į antgamtinio gyvenimo sritį bei tampa Bažnyčios nariu – krikščioniu.
• Sutvirtinimu jauni suaugusieji sustiprinami ir pašventinami Šventosios Dvasios dovanomis.
• Eucharistija tikintieji tampa savo Viešpaties Gyvenimo dalyviais ir yra sujungiami su Juo.
• Atgailos sakramentas suteikia atleidimą ir sutaikina su Dievu.
• Ligonių patepimas suteikia viltį ir paguodą.
• Šventimų sakramentu diakonams, kunigams ir vyskupams pavedama jų speciali tarnystė Bažnyčioje.
• Santuokos sakramento metu jaunieji prisiekia vienas kitam meilę ir ištikimybę; jų bendrystė yra Dievo įkurtos bendrystės atspindys.

SAKRAMENTALIJOS

Sakramentalijos parengia žmones priimti savitą sakramentų veikimą ir pašventina įvairius gyvenimo atvejus. Sakramentalija –  tai malda, dažnai tam tikro ženklo lydima kaip pašlakstymas švęstu vandeniu, Kryžiaus ženklas, rankos uždėjimas. Sakramentalijos  pašventina kai kurias bažnytines tarnybas, kai kurias žmogaus būsenas, įvairius krikščioniškojo gyvenimo atvejus bei žmogaus naudojamus daiktus.

Pašventinimas– tai žmogaus (pvz. vienuolijos vadovės) arba daikto (pvz. Altoriaus, bažnyčios varpo) paskyrimas vien Dievo tarnybai;

Palaiminimas – žmogaus (vaikų, turistų, maldininkų) arba daiktų (namų, maisto) patikėjimas Dievo apsaugai ir globai.

p.s. dėl sakramentalijų (būsto, paminklo, devocionalijų palaiminimo) kreiptis į bet kurį parapijos kunigą arba į parapijos raštinę.

LAIDOTUVĖS

„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas, – sako Jėzus.
Kas tiki mane, – nors ir mirtų, bus gyvas. „ (Jn 11, 25)